Šiandien gavau pakvietimą išbandyti PHPfog. PHPfog yra ne kas kitas, o kaip tinklapių talpinimo paslauga debesyje. Tikriausiai žinote kas yra debesis ir aiškinti ir nereikia, o nežinantiems trumpai tariant tai tinklapių ar kitų duomenų talpinimo paslauga su dinaminiais resursais, t.y. galite bent kada padidinti turimų resursų kiekį, po to jį vėl sumažinti, o už tai atitinkamai ir mokėsite.

Grįžtant prie PHPfog, pasitinka graži ir patogi vartotojo aplinka (1 pav.) kurioje matote savo jau įdiegtas programas, mokėjimo duomenis, SSH raktus ir galimybę pasikeisti vartotojo prisijungimo duomenis. Kadangi aš vis dar neturiu jokios aplikacijos tad pabanysiu vieną sukurti ir aprašyti visą procesą pateikdamas ekrano nuotraukas.

Pirmas žingsnis kuriant naują aplikaciją duodamas pasirinkimas, kokia ar kokio tipo, tai bus aplikacija (2 pav). Pasirinkinkimas tikrai nemažas, yra populiariausi šių dienų TVS (WordPress, Drupal, Joomla), SugarCRM, PHP karkasai (CakePHP, Zend Framework, CodeIgniter), Shopify API. Taip pat galima kurti savo aplikaciją (Custom APP).

Testavimui pasirinksiu WordPress dėl jo paprastumo ir tikriausiai dauguma esate susipažinę su šia sistema. Po aplikacijos pasirinkimo reikia pasirinkti mokėjimo planą ir resursų kiekį, kadangi testuoju, pasirinksiu nemokamą (6 mėn.). Visus mokėjimo planus galite pamatyti žemiau pateiktame paveikslėlyje.

Užpildom kitus aplikacijos duomenis, šiuo atvėju, tai WordPress vartotojo vardą, slaptažodį ir domeną. Domeną galima naudoti savo arba naudoti subdomeną (xxx.phpfogapp.com), vėlgi neišlaidausiu ir pasirinksiu subdomeną (geek.phpfogapp.com). Paspaudžiam sukurti aplikaciją ir po sekundėlės patenkame į aplikacijos konsolę (4 pav.) ir laukiame kol bus sukurta nauja aplikacija. Maždaug po 2 minučių jau turėjau veikiantį WordPress tinklaraštį (5 pav.).

Aplikacijos konsolėje galime greitai pakeisti MySQL slaptaždį, yra nuoroda į phpMyAdmin. Aplikacijos kodas valdomas GIT versijavimo sistemos pagalba, t.y. syteikiama GIT repositorija, galite nustatyti, į kuriuos katalogus galės įrašinėti serveris (šiuo atvėju temos, įskiepiai ir bylos). Taip pat galimybė kurti “Environment Varibles”, pakeisti domeną ir ištrinti aplikaciją.

Tikriausiai jau pastebėjote paveikslėliuose, jog yra galimybė keisti resursų kiekį t.y. pakeisti naudojamų serverių skaičių ir duomenų bazės dydį. Dėja man šios galimybės šiuo metu neveikė, bet atrodo, kad pakeisti resursus ištiesų labai paprasta.

Pabaigai norėčiau pridurti, jog visas valdymas ištiesų labai paprastas, dokumentacija iš pirmo žvilgsnio nėra labai gausi, bet yra galimybė gyvai pasikonsultuoti. Mano nuomone, tai turėtų būti tikrai geras produktas, o kaip bus ištikro ateitis parodys.

Nors su PHP dirbu jau kelis metus, bet vis atsiranda, kažkokių stebūklingų būdų kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą. Pradėsiu vienu, neseniai atrastu patarimu, kaip skaičių paversti neigiamu, paprastai darydavau taip:

//..
$negative_var = $var * -1;
//..

Pasirodo, taip darydavau ne vien aš, bet ir visi mano kolegos, o vieną kartą atvertęs PHP dokumentaciją atradau trumpesnį būdą šitam veiksmui atlikti:

//..
$negative_var = -$var;
//..

Kitas patarimas susijęs su trumpaisiais sąlygos sakiniais, tarkim priklausomai nuo kintamojojo reikšmės norime išvesti eilutę arba nieko nedaryti, tai darydavom taip:

//..
echo $var ? '$var is true' : '';
//..

Pasirodo yra kitas būdas tai atlikti:

//..
$var and print('$var is true');
//..

Noriu pastebėti, kad ‘echo’ po ‘and’ nebeveiks, be to jeigu naudojate > PHP 5.3.x versiją galite naudoti dar patogesnį sutrumpinimą:

//..
echo !$var ?: '$var is true';
//..

Tiek šiam kartui patarimų, jei turit kokių nors pastabų, ar dar kažkokių įdomesnių metodų PHP kalboje, pasidalinkite komentaruose

Tikrai nenoriu, kad šis įrašas taptų dar vienu Windows vs Linux įrašu, todėl iškarto noriu pasakyti, kad viskas, kas šiame įraše paminėta yra iš asmeninės patirties, ar iš asmeninių poreikių.

Kodėl verta mylėti Linux dėl Gnome 3, ogi dėl sąsajos draugiškumo ir patogumo kasdieniniame naudojime. Tiesa šio įrašo būtų nebuvę dar kuris laikas, nes vos prieš 2 dienas nebuvau toks tikras dėl šios minties. Priežastis labai paprasta, išgirdęs, kad išleista nauja Gnome versija Linux OS, nusprendžiau ją išbandyti su savo Ubuntu 10.10. Susiradau internete, kaip įdiegti naują sąsają, bet po kelių dienų naudojimo supratau, kad tai ką aš naudoju nebuvo išbaigta, truko kažkokių smulkmenų ir erzino kai kurie niuansai. Pasirodo visa to priežastis ta, jog aš įsidiegiau, kažkokią dev versiją kuri atrodo taip:

Pasidomėjus daugiau, radau kaip įsidiegti galutinę Gnome 3 versiją (vadovavausi šiuo gidu). Pasinaudojęs vos parą galiu teigti, jog Gnome 3 UI yra daug draugiškesnis ir patogesnis nei Windows ar OS X. Paminėsiu keletą dalykų, kurie man patinka naujoje Gnome versijoje:

greitas programų pasiekiamumas – vos kelių klavišų paspaudimu galiu paleisti pageidaujamą programą

languose panaikinti nereikalingi mygtukai – “minimize” mygtukas man visada atrodė visiškai nereikalingas, maximize naudodavau (nors OS X sistemoje jis bevertis ), bet vienoi 1 pelės paspaudimo man tikrai nesunku paspausti 2 kartus ant lango antraštės

padeda atprasti nuo darbalaukio priklausomybės – darbalaukis, tai dar viena mano nuomone nereikalinga funkcija, dažniausiai jį išvystu tik įjungęs kompiuterį ir jį išjungdamas, todėl jis man visiškai nereikalingas, o Gnome 3 aplinkoje, padėtas nuorodas į programas ar katalogus, bus ne taip lengva pasiekti.

Nepaisant, viso šito gėrio yra keletas niuansų kurie ir man nepatinka, vienas iš jų, tai, kad sunku pasiekti sisteminius įrankius, bet tai gali būti kokios nors diegimo klaidos, ar tiesiog nežinojimas kokių nors įrankių. O man šią bėdą padeda lengvai išspręsti Gnome Do įrankis.

Tikiu, kad Gnome 3 (shell) su kiekvienu atnaujinimu bus vis geresnis ir tai bus priežastis, kodėl verta mylėti Linux vis labiau.

Šiuo įrašu, noriu tik pranešti, kad mano angliškame tinklaraštyje, atsirado naujas įrašas apie klasių įkrovimą Zend Framework aplikacijoje. Jei programuojate būtent su Zend Framework, manau tai jusm turėtų būti įdomu. Taigi įrašas Faster class loading in Zend Framework application.

Ir dar kartelį pasikartosiu, jog anglų gramatika (na gerai, ne vien anglų ) man sekas nekaip, todėl jei pastebėsit klaidelių praneškit.

Šiandien susidūriau su tokia problemėle, kad kuriant naujus Option elementus su JavaScript niekaip nepavyko pridėti papildomų tarpų prie pavadinimo. Tiek paprasti tarpai, tiek   specialūs HTML simboliai nepadėjo, teko prašyti seno gero draugo Google pagalbos. Po keletos, intensyvaus ieškojimo, minučių suradau sprendimą, simbilius keisti į specialius Unicode simboliukus. pateikiu trumpą pavyzdį:

$.each(vals, function(i, val){
catSelector.append(new Option(val.title.replace(/ /g,"\u00A0"), val.id));
});

Taigi tikiuos, jei kam nors kils panaši situacija, šis mini įrašas jums pagelbės.

Kartais tikrai naudinga matyti per kiek laiko PHP sugeneruoja puslapį ar tam tikras jo dalis. Internete rasite tikrai nemažai pavyzdžių kaip tai atlikti, kad ir šiandieninis SkaitykIT.lt įrašas “Kaip su PHP greitai pamatuoti skripto vykdymo laiką“, išties detalus straipsniukas, dėja pasigedau komentavimo tame straipsnyje, nes norėjau pasidalinti dar viena gudrybe, kurią atradau visai neseniai ir manau pravers daugeliui.

Per kiek laiko sugeneruojamas puslapis, ar jo tam tikra dalis apskaičiuoti tikrai nėra sunku ir atspausdinti galima, bet kurioje puslapio vietoje ir tai nesukelia jokių nesklanudmų. Tačiau atsiranda nesklandumų tada, kai norime pamatuoti tarkim AJAX užklausos generavimo laiką. AJAX užklausos dažnai gražina suformatuotą JSON masyvą, kur įterptas standartinis skripto vykdymo laikas jį padarys nesuprantamu JavaScript funkcijai, kuri apdoroja rezultatą. Norint pamatuot tų užklausų generavimo laiką, reikia pateikti užklausą tiesiogiai naršykliai arba pasinaudoti viena gudrybe, kuriai jums prireiks Firebug įskiepio Firefox naršyklėje, arba atitinkamo įskiepio jūsų naudojamoje naršyklėje kur būtų galima matyti užklausas ir jų “Response Headers”. Taip tikriausiai supratote teisingai, skripto generavimo laiką patalpinti galima į puslapio “Response Headers” ir tai tikrai patogus ir paprastas būdas sekti per kiek laiko sugeneruojamas puslapis ir dar vienas pliusas, jog tai taip paprastai nesimatys vartotojams. Žemiau pateikiu kodo pavyzdį, kaip įterpti skripto vykdymo laiką į “Response Headers”.

<?php header('ETime: '.$totaltime); ?>

Tiesa šis kodas turi būti patalpintas, prieš bent kokį informacijos išvedimą.

Ir taip atrodys rezultatas:

Šiandien savo Google Reader RSS sraute atradau įdomų straipsniuką, kaip saugiau pridėti naują lauką MySQL duomenų bazės lentelėje. Pačiam praktikoje, dar jo neteko pritaikyti, bet manau šis būdas, būtinai bus išbandytas, nes standartinis ALTER TABLE gali pridaryti ir problemų.

Dar kartą straipsnio nuoroda: http://www.rndblog.com/don’t-alter-table-do-copy-and-rename/

Nepersianiausiai teko susidurti su gan įdomia klaida Firefox naršyklėje vykdant JavaScript’e reguliarų išsireiškimą (vertimą pasiskolinau iš UAB Fromris) su modifikatorium g.

Tarkim jei jūs turit kokią nors išraišką kuriai reikalingas modifikatorius g, jums ši išraiška suveiks tik kas antrą kartą, tad jei susidursite su tokia, gan keista problema, turėkite tai omenyje. Ši klaida pasitaikė tik Firefox naršyklėje, nors internete toko rasti, kad tas pats buvo ir Chrome naršyklėje, bet dėl greito tobulinimo, greičiausiai ji seniausiai ištaisyta.

Šis įrašas tikriausiai bus paskutinis šiais metais, ir džiaugiuos, kad jis galbūt bus naudingas ir kitiems, o gal kas nors parodys paprastesnį sprendimą man iškilusiai problemai.
Taigi taip susiklostė, kad prisireikė dinamiškai keisti formos atributą “action”, viskas atrodytų labai paprasta, vos pora JavaScript eilučių…
$("#my-form").attr('action', 'http://www.my-super-duper.com/post-url');
… ir problemos nebėra, tačiau mano atvėju tai negelbėjo, nes mano formoje buvo paslėptas input elementas, kurio pavadinimas buvo “action”, o mielas programuotojų draugas Internet Explorer 7 jį pamatęs tokioje situacijoje ima ir pasimeta, ir nebežino ką daryti. Paprasčiausias būdas tikriausiai atsisakyti paslėpto elemento vardu “action”, tiesiog kartais tai padaryti neleidžia aplinkybės (trečios šalies kodas ir pan.), tad tenka sugudrauti…

//...
var form = $('#my-form');
form.children('input[name=action]').remove();
form.attr('action', 'http://www.my-super-duper.com/post-url');
from.append($('<input type="hidden" name="action" value="1" />'));
//...

Gudrybė paprasta, iš formos pašalinam elementą vardu “action”, pakeičiam formos atributo “action” reikšmę ir formoje sukuriame naują elementą vardu “action” ir taip paprastai apgauname IE7. Dar šiokia tokia pastabėlė, bent jau man, prieš darant pakeitimus atribute, jis turėjo būti užpildytas, t.y. negali būti tuščias.

Tikiuos bent jau ateityje padėsiu kam nors sutaupyti bent keleta minučių

Su praėjusiom šventėm ir laimingų Naujųjų metų

Jei programuojate PHP didelias sistemas, tikriausiai neapseinate be automatinių testų, kurie taupo laiką ir sumažina klaidų galimybę. Populiariausias įrankis šiuo metu yra PHPUnit. Dzone portalas išleido šiam įrankiui paruoštuką, siekiant programuotojams padėti greičiau rašyti testus.

Daugiau apie paruoštuką ir parsisiuntimo galimybė: dzone.com